WLTP – DEGALŲ IR ENERGIJOS SĄNAUDŲ BEI IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ MATAVIMO PROCEDŪRA
Europoje transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis, degalų ir energijos sąnaudos nustatomos pagal ES teisės aktuose apibrėžtus WLTP bandymus, kuriuos atlieka nepriklausoma bandymų įstaiga. WLTP – tai santrumpa, reiškianti „Worldwide Harmonised Light-duty Vehicles Test Procedure“ (Pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra).
WLTP vertės yra orientacinės ir atspindi vidutinio važiavimo rodiklius idealiomis važiavimo sąlygomis. Šios vertės palengvina skirtingų automobilių modelių tarpusavio palyginimą. Matavimo rezultatai tiksliai neatitinka faktinių automobilio degalų ar energijos sąnaudų eismo sąlygomis, nes faktinės sąnaudos gali skirtis priklausomai nuo automobilio įrangos, vairavimo stiliaus bei važiavimo sąlygų ir situacijų. Kainoraštyje ir techniniuose duomenyse pateikti CO₂ išmetamo kiekio, nuvažiuojamo atstumo bei degalų ir energijos sąnaudų rodikliai yra būdingi konkrečiam automobiliui ir gali skirtis dėl įvairių veiksnių. Papildoma gamyklinė įranga taip pat turi įtakos transporto priemonės CO₂ išmetamo kiekio, nuvažiuojamo atstumo ir degalų ar energijos sąnaudoms. Parduodamo automobilio atitikties sertifikate nurodyti CO₂ išmetamo kiekio ir degalų sąnaudų duomenys, o elektrinių modelių atveju – ir nuvažiuojamas atstumas naudojant elektros energiją.
Automobilio degalų ir energijos sąnaudos bei nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, elektrinio važiavimo dalies, įkrovimo, vairavimo stiliaus, važiavimo greičio, temperatūros, išankstinio pašildymo, oro ir važiavimo sąlygų, įrangos, keleivių ir bagažo svorio bei automobilio techninės priežiūros. Dėl šių aplinkybių faktinės degalų ir energijos sąnaudos bei nuvažiuojamas atstumas gali gerokai skirtis nuo pardavimo metu paskelbtų WLTP verčių. Pavyzdžiui, važiuojant dideliu greičiu su priekaba arba šaltomis žiemos sąlygomis įveikiant trumpus atstumus be išankstinio pašildymo, sąnaudos, palyginti su paskelbtomis vertėmis, gali padidėti kelis kartus. Be to, nereguliarus įkrovimas gali sutrumpinti traukos akumuliatoriaus eksploatavimo trukmę.
Kas yra WLTP bandymo procedūra?
Kai rinkai pateikiamas naujas transporto priemonės modelis, atliekama daugybė bandymų, siekiant užtikrinti transporto priemonės atitiktį visiems taikomiems teisės aktams ir reikalavimams. Tam naudojama WLTP bandymo procedūra su naujais bandymų ciklais (WLTC – „Worldwide harmonised Light-duty vehicle Test Cycles“), skirta lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių degalų sąnaudoms, anglies dioksido bei kitų teršalų išmetimui matuoti. WLTP matavimo metodas vartotojams suteikia realesnės informacijos, kuri geriau atspindi kasdienį transporto priemonės naudojimą. Bandymas atliekamas laboratorinėmis sąlygomis. Faktinė automobilio degalų ir energijos sąnaudos bei nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, elektrinio važiavimo dalies, įkrovimo, vairavimo stiliaus, važiavimo greičio, temperatūros, išankstinio pašildymo, oro ir važiavimo sąlygų, įrangos, keleivių ir bagažo svorio bei automobilio techninės priežiūros. Dėl šių aplinkybių faktinės degalų ir energijos sąnaudos bei nuvažiuojamas atstumas gali gerokai skirtis nuo pardavimo metu paskelbtų WLTP verčių. Pavyzdžiui, važiuojant dideliu greičiu su priekaba arba šaltomis žiemos sąlygomis įveikiant trumpus atstumus be išankstinio pašildymo, sąnaudos, palyginti su paskelbtomis vertėmis, gali padidėti kelis kartus. Be to, nereguliarus įkrovimas gali sutrumpinti traukos akumuliatoriaus eksploatavimo trukmę.
Naujajame WLTP metode naudojamas dinamiškesnis važiavimo profilis ir intensyvesni greitėjimo režimai. Didžiausias greitis yra 131 km/val., vidutinis greitis – 46,5 km/val., o bendra bandymo trukmė – 30 minučių. Nuvažiuojamas atstumas pailgintas iki 23,25 kilometro. WLTP bandymą sudaro keturios skirtingo greičio dalys: lėto važiavimo (didžiausias greitis – 56,5 km/val.), vidutinio greičio (didžiausias greitis – 76,6 km/val.), greito važiavimo (didžiausias greitis – 97,4 km/val.) ir važiavimo greitkeliu (didžiausias greitis – 131,3 km/val.). Šios ciklo dalys imituoja važiavimą miestuose ir priemiesčiuose, taip pat užmiesčio keliuose ir greitkeliuose.
WLTP metodas taip pat atsižvelgia į visą automobilio pasirenkamą įrangą, kuri turi įtakos aerodinamikai, pasipriešinimui riedėjimui ir transporto priemonės masei, o kartu ir CO₂ išmetamo kiekio dydžiui, taip atspindėdamas konkretaus automobilio savybes. Todėl papildoma įranga gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų rodikliams, todėl konkretaus automobilio vertės, įskaitant CO₂ vertę, kuria remiantis apskaičiuojamas automobilio mokestis, visada yra būdingos konkrečiai transporto priemonei ir patvirtinamos transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikatu po automobilio pagaminimo. Kainoraštyje pateikta CO₂ vertė yra orientacinė arba bendro pobūdžio vertė, o automobilio mokestis visada nustatomas atskirai kiekvienam konkrečiam automobiliui.
Naujoji pasaulinė lengvųjų transporto priemonių suderinta bandymo procedūra WLTP, įsigaliojusi 2017 m. rugsėjo pradžioje, pakeitė anksčiau naudotą bandymo metodą NEDC („New European Driving Cycle“).
Jėgainės lemiami skirtumai
Elektriniai ir hibridiniai automobiliai pasižymi savybėmis bei technologijomis, kurios, palyginti su automobiliais su vidaus degimo varikliais, dažnai lemia tam tikrus naudojimo apribojimus. Tokių apribojimų priežastys gali būti, pavyzdžiui, didelis važiavimo greitis arba naudojimas itin karštomis ar šaltomis sąlygomis. Apribojimai, be kita ko, taikomi siekiant apsaugoti transporto priemonės techninius komponentus. Išsamesnės informacijos apie automobilio naudojimą ir priežiūrą galima rasti atitinkamo automobilio modelio naudojimo vadove. Kaip ir daugelis kitų automobilio dalių, elektrinio ir hibridinio automobilio traukos akumuliatorius taip pat yra dėvimoji dalis. Jo talpa per naudojimo laiką dėl natūralaus nusidėvėjimo mažėja. Akumuliatoriaus talpai ir ilgaamžiškumui, pavyzdžiui, turi įtakos senėjimas, rida, naudojimo būdas ir akumuliatoriaus įkrovos lygis.
Įkraunamųjų hibridinių automobilių paskelbti degalų ir energijos sąnaudų bei CO₂ išmetamo kiekio rodikliai dažnai yra apskaičiuoti WLTP bandymo ciklo svertiniai vidurkiai (su sąlyga, kad automobilis įkraunamas iš elektros tinklo pagal bandymo ciklą). Šie rodikliai nėra palyginami su automobilių su vidaus degimo varikliais kombinuotomis WLTP vertėmis.
Faktinės lengvųjų automobilių degalų sąnaudos ir išmetamųjų teršalų kiekis eismo sąlygomis
WLTP bandymo procedūra negali įvertinti visų galimų veiksnių. Skirtingai nei laboratorinėmis sąlygomis atliekami bandymai, faktinėms automobilio degalų ir energijos sąnaudoms bei išmetamųjų teršalų kiekiui, pavyzdžiui, turi įtakos kiekvieno vairuotojo individualus vairavimo stilius. Degalų sąnaudų ir išmetamųjų teršalų kiekio tipo patvirtinimas grindžiamas tiksliai nustatytais, viešai dokumentuojamais, objektyviais ir pakartojamais bandymo metodais.
Vis dėlto skirtumas tarp laboratorijoje išmatuotų ir faktinių automobilio sąnaudų bei išmetamųjų teršalų kiekio išliks ir ateityje. To priežastis – kiekvieno konkretaus vairuotojo vairavimo stilius (pvz., greitėjimo ir stabdymo įpročiai) bei elgsena (pvz., oro kondicionavimo sistemos naudojimas), taip pat kintančios eismo ir oro sąlygos. Laboratoriniai bandymai atliekami šiltomis patalpų sąlygomis, todėl skirtumai šaltomis važiavimo sąlygomis yra akivaizdūs.
Taigi, standartizuoti laboratoriniai bandymai leidžia gauti rezultatus, pagal kuriuos galima palyginti skirtingas transporto priemones ir automobilių modelius.
WLTP matavimo metodą ES papildo RDE važiavimo ciklas („Real Driving Emissions“).
Į WLTP bandymą taip pat įeina realiomis eismo sąlygomis atliekamas RDE bandymas. Šio bandymo tikslas – stebėti ir matuoti azoto oksidų išmetamą kiekį, o ne anglies dioksido išmetamą kiekį ar degalų sąnaudas. RDE bandymas negali būti kartojamas taip pat, kaip laboratorinėmis sąlygomis atliekami matavimai. Jei tam pačiam automobiliui RDE bandymas atliekamas kelis kartus, kiekvieną kartą gauti matavimo rezultatai skiriasi, nes rezultatams įtakos turi, pavyzdžiui, sustojimų skaičius ir oro sąlygų pokyčiai.